2018 m. sausio 28 d., sekmadienis

KINIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS



  • KINIJA - yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ir ketvirta pagal plotą.
  • Ši valstybė yra Rytų Azijoje, Šiaurės pusrutulyje. Į rytus nuo Grinvičo dienovidinio. 
  • Kinijoje yra dvi didesnės upės tai Jangzdė ir Hvanghė. Kinija ribojasi su Afganistanu, Kazachstanu, Mongolija, Indija, Vietnamu, Šiaurės Korėja ir t.t
  • Kinijos sostinė - Pekinas

KINIJOS RELIGIJA

  Padėtis Kinijos Respublikoje (Taivane) skiriasi. Daugelio taivaniečių kasdieniniame gyvenime religija bei senosios tradicijos užima svarbią vietą. Oficialiais JAV Centrinės žvalgybos duomenimis:
  • 93 % taivaniečių išpažįsta budizmo, konfucianizmo ir daoizmo mišinį.
  • 2.5 % išpažįsta kitas religijas, pvz., islamą, judaizmą ir kt.
  • 4.5 % yra krikščionys (į šį skaičių įtraukti ir protestantai, ir katalikai, ir mormonai, ir kitos krikščioniškos grupės).

Anot apklausų, kas trečias šalies gyventojas (arba daugiau nei 300 mln. žmonių) įvardina save kaip religingą. Iš jų, du trečdaliai save priskiria prie daoistų ir budistų, o tarp likusiųjų didžiąją dalį sudaro krikščionys ir musulmonai. Taip pat yra pastebimos tendencijos, jog tikinčiųjų (ypač krikščionių) skaičius Kinijoje palaipsniui didėja.

 

KINIJOS ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Čangi Kaiši Kinų generolas. Kinijos Respublikos prezidentas, Gomindano (nacionalistų partijos ) vadovas. Po komunistų pergalės pabėgo į Tavaną


Mao Dzedungas Kinijos komunistų vadovas, pirmasis Liaudies Respublikos vadovas


Lin Bao Liaudies išvadavimo armijos įkūrėjas ir vadas šis tas apie komunistus

CIVILIZACIJOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Geltonosios upės civilizaciją sudarė atskiros karalystės, kurias valdė turtingos ir įtakingos šeimos - dinastijos. Geltonosios upės civilizacija vadinasi todėl, jog atplukdo derlingo geltono dumblo.
Netikėtai išsiliejančią, apsemiančią slėnį  ir nusinešančią ištisas gyvenvietes upę kinai dar vadino Sielvarto, arba Klajojančiąja, upę. Archeologų kasinėjimai rodo, kad jau VI tūkst. iki Kr. valstiečiai derlingame slėnyje dirbo žemę, augino naminių gyvulių. Kinai nuo seno garsėjo šilkverpių auginimu ir šilko gamyba. Maždaug III tūkstm. iki Kr. žemdirbių gyvenvietė virto pirmaisiais miestais.

KINIJOS PAPROČIAI

                                             
   

Kinijos papročiai ir tradicijos

Kinijos kultūrai įtakos turėjo tūkstantmečius puoselėjamos tradicijos bei religijos: konfucianizmas, daosizmas, iš Indijos atkeliavęs budizmas.









Jų veikiami kinai sukūrė savitą architektūros stilių, kaligrafijos bei 
tapybos ant šilko maną, poeziją, teatrą.

Konfucianizmo tradicijo nustatytais žmonių santykiais buvo grindžiamas valstybės valdymas, visuomenės bei šeimos gyvenimas. Valdiniai privalėjo paklusti valdovui, sūnus - tėvui, žmona - vyrui. Svarbiausią vietą kinų šeimoje užimė tėvas. Nuo mažens vaikai buvo mokomi, kad visi valstybės gyventojai paklūsta visagaliam imperatoriui, o šeimoje turi paklusti tėvui. Iki šių dienų išlikęs kinų posakis byloja: ,, VISI PIKTADARIAI PRADĖJO NUO TO, KAD TAPO BLOGAIS SŪNUMIS''.



SOCIALINIAI SLUOKSNIAI

Visi žmonės Kinijoje nebuvo lygūs. Visi priklausė savam socialiniam sluoksniui. 
Kinijoje socialiniai sluoksniai yra labai ryškūs. Turėję daugiausiai pinigų, aukščiausia autoritetą žmonės žymiai skyrėsi nuo paprasčiausiu valstiečių kurie tikrai nebuvo turtingi. Mūsų valstybę palyginus su šiais sluoksniais tikrai nėra tokie ryškūs.

Imperatorius - valstybės valdovo titulas.



Mandarinas - aukštas Kinijos pareigūnas.


Valstiečiai, amatininkai, prekeiviai - neužimantys jokias aukštas pareigas.


KINŲ DIDIEJI IŠRADIMAI


Senovės Kinija yra atsakinga už nemažą kiekį pačių svarbiausių ir pasaulį į priekį pastūmėjusių išradimų.

IŠRADIMAI:
  • Raštas
  • Pirmosios mokyklos
  • Popierius
  • Seismografas
  • Akupuntūra
  • Šilkas
  • Parakas
  • Kompasas
  • Porcelianas
  • Laikrodis